Turbūt jau niekam nekelia nuostabos, jog Lietuvoje rizikos veiksnių paplitimas – didelis (ypač rūkymo ir alkoholio vartojimo), o jų prevencija, kaip bebūtų gaila, nepakankama. Tai pat yra vienas didžiausių pasaulyje savižudybių rodiklis, paplitę psichikos sveikatos sutrikimai, o gyventojų savo sveikatos vertinimas – vienas prasčiausių Europos Sąjungoje…
Kaip žinome, nuostatos į sveikatą formuojasi vaikystėje ir paauglystėje. Taigi reikia atminti, jog jaunimo teisingo požiūrio į fizinį aktyvumą (kaip į vieną iš puikią sveikatą lemiančių veiksnių) formavimas bei skatinimas sveikai gyventi padeda vykdyti jaunimo rizikingos elgsenos prevenciją.
Mokslininkai atkreipia dėmesį į plintančią pasyvią gyvenseną bei mažėjantį jaunimo fizinį aktyvumą.
Tad pabrėžiama, kad rizikingos elgsenos jaunimui fizinė veikla gerina savijautą, didina užimtumą, mažina abejingumą, depresiją, psichologinę įtampą, nuotaikos sutrikimus, šalina suicidinius ketinimus, didina norą gyventi, skatina pasitikėjimą savimi, mažina fobijas ir stabilizuoja psichiką.
Moksliniuose antropologų darbuose rašoma, kad šiuolaikinis žmogus – labiausiai pasyvus per visą žmonijos evoliucijos istoriją!
Pateikiame praktinius pavyzdžius (iš 2018 metų tyrimo), kaip susiję fizinis aktyvumas bei rizikinga elgsena (tarp 14-24 metų jaunimo Lietuvoje):
- Analizuojant tyrimo duomenis, nustatyta, kad fiziškai aktyvių vyrų (71,2 proc.) ir fiziškai aktyvių moterų (63,7 proc.) skaičius panašus. Rezultatai rodo, jog fiziškai pasyvių vyrų (28,8 proc.) ir fiziškai pasyvių moterų (36,3 proc.) skaičius taip pat panašus.
- Vertinant respondentų rūkymo dažnumą, nustatyta, kad ne-pakankamai fiziškai aktyvūs vyrai ir moterys, t. y. sportuojantys kartą per savaitę, kartą per mėnesį arba visai neužsiimantys fizine veikla, rūko itin reikšmingai dažniau, nei fiziškai aktyvūs.
- Atliekant tyrimą nustatyta, kad fiziškai aktyvus jaunimas itin reikšmingai mažiau vartoja alkoholinius gėrimus, nei fiziškai pasyvus, kuriam būdingas itin dažnas vartojimas.
- Tyrimo rezultatai parodė, jog fiziškai aktyvus jaunimas nė karto nevartojo marihuanos, hašišo (90,4 proc.), o fiziškai pasyvus nė karto nevartojo (65,2 proc.). Nustatyta, kad marihu-anos ir hašišo vartojimas itin reikšmingai skiriasi pagal fizinį aktyvumą, fiziškai aktyvūs nevartoja arba vartoja rečiau, nei pasyvūs (p<0,001).
- Rezultatai rodo, kad jaunimas, buvęs prislėgtos nuotaikos, yra labiau linkęs vartoti alkoholį, itin reikšmingai dažniau linkęs į suicidinius ketinimus .
Apžvelgus rezultatus, natūraliai peršasi mintis, jog fizinis aktyvumas tikrai gelbėja mažinant paauglių rizikingą elgseną.
Juk nepamirškime, kad fiziniai pratimai, kūno kultūra, judėjimo aktyvumas užtikrina fizinę asmens darną, taip pat ir psichinę, kurios kartu yra dermė: sveikame kūne – sveika siela. Todėl ypač svarbu pratinti jaunimą keisti nejudrią gyvenseną į sveikesnę ir aktyvesnę, rinktis sveiką gyvenimo būdą, dalytis gerąja šios srities patirtimi, informuoti jaunimą apie fizinio pasyvumo žalą.
Tad patariame daugiau bendrauti su savo paaugle dukra: išsiaškinkite, kokia sporto šaka jai patinka, pakvieskite išeiti drauge pasivaikščioti, paskatinkite dalyvauti sporto varžybose, šventėse.
Padėkite jai surasti širdžiai mielą veiklą! Galbūt dukra vasarą nuolat mirksta ežere? Padovanokite profesionalaus plaukimo pamokų abonementą! Galbūt iš jos kambario nuolat girdite trankią muziką? Kartu sudalyvaukite linijinių šokių užsiėmimuose.. 🙂
Veiklos šiomis dienomis apstu, tad linkime nebijoti eksperimentuoti, svarbiausia – judėkite!
O vis tik, jei nežinote nuo ko pradėti – kviečiame apsilankyti mūsų studijoje! Mankštinamės nedidelėse grupėse iki 6 žmonių, o paauglėms taikome nuolaidas. Iki pasimatymo!
Parengta pagal: Norkienė, S., Basistytė, I. and Norkutė-Macijauskė, U., JAUNIMO FIZINIS AKTYVUMAS KAIP RIZIKINGOS ELGSENOS PREVENCIJA. 2018