Viskas prasideda nuo savo vertybių suvokimo, santykio su aplinka: kai jauti artimųjų palaikymą, įkvėpimą tobulėti ir norą prisiimti atsakomybę už gyvenimo kokybę, ėmiesi iniciatyvos kurti.
Taip drauge sukūrėme šią mankštos studiją. Tikime, jog ją įvertinsi ir Tu! 🙂
Beatričė Kačėnė: „..treniruočių dėka ne tik padedu žmonėms, bet ir jaučiuosi laiminga galėdama tuo dalintis“
“Esu ta, kuri siekia kurti savo gyvenimą įsiklausant savo širdies ir proto, o jau tik tada teiraujuosi kitų žmonių patarimų apie gyvenimą ir jų suvokimo kaip turėčiau gyventi” – su šypsena dalinasi Beatričė.
Įstojus į molekulinę biologiją ir po 1.5 metų studijų nutarusi, jog jos širdis – kitur, dar dirbdama harmoningų treniruočių studijoje susižavėjo ramių treniruočių filosofija. “Šios treniruotės padėjo man ne tik sutvirtinti kūną, bet ir nuraminti protą, padidino sąmoningumą. Jaučiau, jog noriu kitiems žmonėms atrasti šį malonumą, tad po baigtų mokymų pradėjau vesti kalanetikos treniruotes. Ši meilė mankštai peraugo ir į VU Medicinos fakulteto kineziterapijos bakalaurą bei leidimą kūno kultūros ir sporto veiklai vykdyti.
„Manau, jog esu savajame amplua ir todėl, kad labai mėgstu mokyti, perteikti informaciją, tad treniruočių dėka ne tik padedu žmonėms, bet ir jaučiuosi laiminga galėdama tuo dalintis”. Didelis troškimas galėti kurti erdvę, kurioje mankštos būtų vedamos savo srities specialistų ir remiantis mokslu, tačiau sugebėti išlaikyti atpalaiduojančią, bet kartu ir žaismingą atmosferą, privertė dairytis galimybių kurti judesio studiją. Beatričė tikina, kad labai norint – viskas yra įmanoma, tik svarbu neskubėti, su protu ir ramybe dairantis į supančias aplinkybes vystyti savo troškimą. “Esu labai laiminga, jog šią studiją sukūrėme kartu su Indre. Mano manymu, labai gerai viena kitą “atsveriame” įvairiose srityse”.
Siekiant dalintis naujausiomis žiniomis, Beatričė nuolatos ieško galimybių mokytis ir augti įvairiose srityse. “Baigusi bakalaurą, supratau, jog noriu gilinti žinias apie sveiką gyvenseną, tad magistro laipsnį suteikianti gyvensenos medicinos studijų programa pasirodė kaip tinkama sritis tęsti gilinimąsi į sveikatą. Šiose studijose įgyjau žinių apie tai, kaip fizinis aktyvumas, sveika mityba ir psichoemocinė būklė gali turėti įtakos ne tik geresnei gyvenimo kokybei, bet ir padėti gydyti įvairias lėtines ligas”. Siekdama išlaikyti naujausias žinias fizinio aktyvumo srityje, Beatričė nuolat dalyvauja įvairiuose seminaruose apie atramos ir judamajo aparato sistemą ir psichologiją. “Taip pat ir kasdienybėje – į kiekvieną situaciją siekiu pažvelgti iš šono ir rasti ko iš jos pasimokyti”.
Indrė Norko: „Gera žinoti, kad galiu ne tik skatinti žmones judėti, bet ir padėti Jiems tą judėjimą susigrąžinti“
“Tikiu, jog genialumas slypi paprastume. Kasdienybėje ieškau priežasčių šypsotis, o savyje laimės – nes esu įsitikinusi, kad tik laimingas ir savo gyvenimu patenkintas žmogus kitiems gali duoti daug kartų daugiau naudos nei pervargusi ar apatiška siela” – optimistiškai pasakoja Indrė.
Ji – kineziterapijos ir sveikatingumo specialistė, ryžtingai nusiteikusi tobulėti bei “neužmigti ant laurų”. Nuo vaikystės – mokslo ir sporto apsuptyje, tad šis duetas, palaimintas atletiškų ir mokslui neabejingų artimųjų, peraugo į kineziterapijos studijas Vilniaus universitete. “Ketveri metai mokslų nebuvo “tik dėl popieriaus”, įgijau gausybę žinių ir praktikos, o smagiausia – susipažinau su studijos bendraįkūrėja Beatriče” – atsiminimais dalinasi Indrė. Po studijų baigimo įgijo kūno kultūros ir sporto veiklos leidimą: oficialiai – ne tik kineziterapeutė, bet ir trenerė. „Gera žinoti, kad galiu ne tik skatinti žmones judėti, bet ir padėti Jiems tą judėjimą susigrąžinti“ – taip Indrė apibrėžia šių dviejų specialybių draugystę. Sulig karantino pabaiga įgijo sveikatos mokslų magistro laipsnį visuomenės sveikatos studijose Vilniaus universitete, nuolat domisi sveikatos naujienomis bei tobulina įgūdžius seminaruose. Na, o akimirkai pabėgant nuo profesinės veiklos.. tai draugai ją apibūdina kaip “itin žemiška būtybė”, kuri vertina žmonių nuoširdumą, bet nepataikauja akiplėšoms. 🙂
Be atsidavimo studijai, ypač mėgsta keliauti, kaip pati sako: “Dar bekeliaudama jau planuoju būsimą kelionę”. Upės, ežerai, turistiniai žygiai – gamta, tai tvirtovė, kuri padeda semtis harmonijos: “Gamtoje ir kelionėse suprantu, koks žmogus mažutis, o gyvenimas trapus. Gal kiek ironiška, bet būtent tada jaučiu, jog galiu viską ir reikia daugiau ir drąsiau svajoti. Taip vydama lauk visus “bet” atsidūriau čia – mūsų, širdimi apvyniotoje, studijoje”.
Indrė Šverčiauskaitė: „Meilė sportui mane lydėjo visą gyvenimą“
„Dar būdama mokykloje pajaučiau norą dalintis savo žiniomis su kitais, o susipažinus su biologija, supratau, kad medicinos mokslų kelias yra man. Meilė sportui mane lydėjo visą gyvenimą – nuo pat 7-erių susižavėjau sportiniais šokiais, kurie vėliau tapo neatsiejama mano kasdienybės dalimi, o namuose augau apsupta mamos sprinterės ir tėčio gimnasto. Pažintį su kineziterapija pradėjau patyrusi pirmąją savo traumą šokių aikštelėje. Mane sužavėjo kineziterapeutės profesionalumas, nuoseklumas ir atsižvelgimas į mano asmeninius norus. Šokių stovyklose taip pat šalia būdavo kineziterapeutas, kurio nesidrovėjau klausti kaip vienas ar kitas judesys turi įtakos mano sveikatai. Nuo to laiko pradėjau aktyviai domėtis žmogaus kūnu ir žinias pritaikiau savo vestose sportinių šokių treniruotėse ir mankštose vaikams, ir paaugliams.
Nors profesionalo kelionė su Lotynų Amerikos šokiais pasibaigė, tačiau sporto neapleidau ir toliau lankau sporto klubą, laisvu laiku bėgioju, bei šoku. Po mokyklos savo profesinę kelionę tęsiau VU Medicinos fakultete bei atlikau praktiką Santaros ligoninių skyriuose ir Lietuvos Sporto Centre. Šiuose, iš pažiūros, skirtinguose sektoriuose pamačiau didelį spektrą žmonių, jų traumų, kas pagelbėjo man praplėsti akiratį apie ergonomiškas kūno padėtis bei pratimų įvairovę. Be sporto, mokymasis yra mano antroji mėgstamiausia veikla, tad po bakalauro studijų ketinu toliau šokti į magistro studijas bei gilinti savo žinias įvairiuose seminaruose.“
Milda Masiulytė: „Man labai svarbu, kad žmogus treniruotės metu jaustųsi gerai ne tik fiziškai, bet ir emociškai“
„Sveiki, esu Milda. Nuo vaikystės mane lydi du dalykai – muzika ir sportas. Labai gerai pamenu, kaip po smuiko pamokų skubėdavau į troleibusą ir lėkdavau į baseiną. Aš tikiu, kad gyvenime tam tikru laiku, tam tikroje vietoje neatsitiktinai sutinkame žmones, kurie mus įkvėpia. Taip nutiko ir man, kai paauglystėje patekau į savo plaukimo trenerės rankas, tai buvo žmogus, kuris sugebėdavo sutelkti mūsų dėmesį į taisyklingą judesio atlikimą. Tuomet ir sukirbėjo mintis, kad ir aš norėčiau taip išmanyti žmogaus anatomiją ir judesius. Dėl to baigusi gimnaziją pasirinkau kineziterapijos studijas Vilniaus Universitete ir po keturių metų mokslų turiu kuo pasidalinti su Jumis. Siekdama geriausio rezultato ir toliau domiuosi bei gilinu žinias skaitydama mokslinius straipsnius ir pritaikydama tai praktikoje.
Pati laisvalaikiu mėgstu įvairias veiklas nuo ramios rytinės mankštos ir pasivaikščiojimo miške iki aktyvių treniruočių ir bėgimo. Man labai svarbu, kad žmogus treniruotės metu jaustųsi gerai ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Todėl pagrindinis mano kaip specialistės tikslas – dalintis su jumis judėjimo teikiamu malonumu ir jo nauda, kad galėtumėte užtikrintai judėti savo tikslų link.“
Rūta Maknavičiūtė: „Tu pats esi tas pokytis, kurį nori matyti pasaulyje“
Dar įstojusi į gimnaziją, Rūta žinojo, kad savo ateitį sies su pagalba žmonėms sveikatingumo srityje. Ji nuo penkerių pradėjo šokių karjerą, trukusią daugiau nei dešimtį metų – pramoginius šokius pradėjo lankyti dar būdama darželyje, vėliau susidomėjo Show ir Street dance šokių stiliais, o galiausiai save atrado hiphopo šokyje. Būtent ten Rūta pradėjo domėtis kineziterapija, sveika gyvensena, kai rytinės mankštos šokių stovykloje būdavo laukiamiausia dienos dalis, o labiausiai kėlė nuostabą ten buvęs kineziterapeutas. „Tada supratau, kaip įdomu ir naudinga išmanyti savo kūną bei pajausti jo siunčiamus signalus“, – sako Rūta. Tiesa, hiphopo subkultūrą ji prijaučia ir iki šių dienų, stebi šokių kovas, o ir bakalauro darbą siejo būtent su šia tema: „Paauglių gatvės šokėjų funkcinių judesių, raumenų jėgos, liemens stabilumo ir pusiausvyros sąsajos“.
Rūta gausybę žinių įgijo studijuodama Vilniaus universitete bei atliekant praktiką, kurios metu teko dirbti įvairiuose Santaros ligoninės skyriuose, darželyje. Be to, dar bestudijuodama įgijo sporto veiklos leidimą ir pradėjo dirbti asmenine trenere. Mergina nesustoja vietoje ir nuolat semiasi žinių bei įdėjų įvairiuose seminaruose. Rūta teigia, jog kai kas nors paklausia, koks jos gyvenimo tikslas, atsako: „Pirmiausia noriu būti geru žmogumi“. Natūralumas – viena svarbiausių Rūtos vertybių – ji vertina atvirumą, nuoširdumą. Mergina nuolat sulaukia pagyrų dėl mokėjimo sukurti gerą treniruotės atmosferą bei gebėjimo motyvuoti. Patys klientai yra sakę: „Kai atrodo, kad daugiau nebegali daryti, tu prajuokinsi ir užkursi veikti toliau“. „Tu pats esi tas pokytis, kurį nori matyti pasaulyje“.
Milda Verygaitė: „Be galo svarbu atrasti save ir daryti tai, kas teikia džiaugsmo, tada gyvenimas atrodo prasmingas – man tai yra darbas su mažaisiais“
Milda jau nuo ankstyvos vaikystės suprato, kokia brangi vertybė yra šeima ir kiek daug vaikui reiškia tėvų palaikymas, saugi aplinka augti ir fizinė bei psichologinė pagalba iš artimųjų: „Manau, kad kievienam vaikučiui, atėjusiam į šį pasaulį, turi būti suteikta galimybė būti sveikam ir noriu prie to prisidėti – padėti užaugti ir kartu įveikti visas pasitaikiusias kliūtis, kad šis laikotarpis būtų kuo gražesnis tiek mažyliui, tiek tėvams, artimiesiems“.
Kineziterapeutė šią meilę mažiesiems pavertė mylimu darbu: „Dar mokykloje ieškojau profesinės srities tarp medicinos ir sporto, tad įkvėpta tėčio įstojau į VU Medicinos fakultetą ir baigiau kineziterapijos bakalauro studijas. Profesinę praktiką atlikau VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninėje, Vaiko raidos centre ir Vilniaus specialiajame lopšelyje-darželyje „Čiauškutis“. Čia gimė meilė darbui su pačiais mažiausiais žmogeliukais. Taip pat savanoriavau privačioje klinikoje „Pagalba mažyliui“ bei 2 m. dirbau masažų srityje, kur įgavau daug praktikos ir įgūdžių. Toliau žinias tobulinau mokymuose, kursuose ir seminaruose, orientuotuose į kūdikių raidą, psichomotorinį vystymąsi ir raumenų fiziologiją“.
Nuo mažens Milda lankė meninę gimnastiką, kur sutiko trenerę, kuri jai buvo autoritetas ir motyvavo eiti savo keliu, o ne rinktis lengviausią. Kaip teigia pati kineziterapeutė: „Vienas didžiausių iššūkių gyvenime – siekti užsibrėžtų tikslų ir be baimės žengti pirmąjį žingsnį už savo komforto zonos. Pokyčiai gyvenime dažnai gąsdina, bet visuomet atneša naudos ir suteikia išminties. Noriu savo žiniomis pasidalinti su kitais ir padėti mažiesiems užaugti stipriems, sveikiems ir laimingiems!“
„Kai neturime savęs, tada mums visko trūksta.“ – Johanas Volfgangas Gėtė.
„Be galo svarbu atrasti save ir daryti tai, kas teikia džiaugsmo, tada gyvenimas atrodo prasmingas – man tai yra darbas su mažaisiais, tad be galo džiaugiuosi galėdama prisidėti prie Sensum judesio studijos komandos ir kartu kurti gražesnį rytojų“.