Kas yra stresas? Tai ypatingas nerimą keliančių psichologinių ir fiziologinių reakcijų modelis, kuris atsiranda tuomet, kai aplinkos įvykis apsunkina mūsų gebėjimą susidoroti su situacija. Stresas turi tiek fizinį, tiek emocinį poveikį ir gali sukurti teigiamus ar negiamus jausmus. Pasak Lazarus ir Folkman (1987), stresas yra asmens santykis su aplinka, kurį asmuo vertina kaip viršijantį savo išteklius ir keliantį grėsmę jo gerovei.
Nors stresas gali turėti tiesioginį poveikį sveikatai (pvz. hormonų disbalansas), tačiau egzistuoja ir netiesioginiai keliai, sutrikdantys organizmo adaptaciją. Stresas yra susijęs su įvairiomis ligomis, kurios apima beveik kiekvieną žmogaus fiziologinę sistemą. Įrodyta, kad stresas veikia asmens fiziologines ir psichologines sistemas. Nors neigiamas stresas sukelia rimtų fiziologinių ir psichologinių sveikatos problemų, tačiau eustresas („gerasis stresas”) gali būti naudingas, suteikiant galimybę prisitaikyti prie naujų situacijų arba sutelkti dėmesį į naujų problemų sprendimą.
„Pats stresas savaime nėra liga, bet tai yra pirmasis neišsprestų problemų ženklas“
Nedidelis stresas gali būti naudingas, kadangi išskiriami hormonai (adrenalinas ir noradrenalinas), kurie padeda reaguoti į sudėtingą situaciją. Hormonai padidina širdies susitraukimų dažnį, raumenų tonusą bei deguonies suvartojimą smegenyse. Per gyvenimą stresas linkęs didėti, kadangi vis dažniau iškyla problemų susijusių su sveikata, socialine ar ekonomine gerove. Kūnas į stresą reaguoja išskirdamas chemines medžiagas, vadinamas citokinais, kurie skatina uždegimą. Šie baltymai kovoja su infekcijomis. Kai kūnas patiria stresą, pakyla hormono kortizolio kiekis, skatindamas kūną „bėgti arba kautis”. Praėjus stresinei situacijai, įprastai viskas grįžta į pradinę būseną.
Vis tik, jei stresas užsitęsia, kūnas užtvindomas cheminėmis medžiagomis (citokinais) ir hormonais (kortizoliu). Laikui bėgant jie gali susilpninti imuninę sistemą ir padidinti uždegimą, kuris gali didinti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, širdies infarkto ir insulto pavojų. Lėtinis stresas netiesiogiai gali sukelti ir kitų problemų, tokių kaip padidėjęs kraujo spaudimas, svorio padidėjimas (dėl persivalgymo stresinėje situacijoje) ar padidinti cukraus kiekį kraujyje, dėl kurio
gali pasireikšti diabetas.
Pats stresas savaime nėra liga, bet tai yra pirmasis neišsprestų problemų ženklas. Su darbu susijęs stresas gali prisidėti prie miego sutrikimų, atminties praradimo, diabeto, nutukimo, skrandžio opos, uždegiminių žarnyno ligų, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų. Taip pat gali būti sutrikdoma imuninės sistemos funkcija, kuri savo ruožtu gali nulemti vėžio vystymąsi. Visi minėti sutrikimai yra atsakingi už daugelį ligų ir negalią daugumoje industrializuotų šalių, o besivystančiose šalyse gali sąlygoti mirtį.
Taigi, nepaisant teigiamų streso savybių, per ilgai patiriamas stresas, sveikatai daro daugiau žalos negu naudos: organizmas silpsta ir iškyla įvairių susirgimų grėsmė.